Rekuperacinė sistema namie taip pat leidžia išvengti šilumos praradimo, nes oras iš lauko patekdamas į namą yra sušildomas, o elektros sąnaudos tam yra labai mažos. Jei namas nėra sandarus ir pro ji oras laisva patenka į vidų, tai namo šildymas bus ne efektyvus, bet šildyti orą, kuris "stovės" namie, o po to pro atidarytą langą išleisti į lauką taip pat nėra sprendimas. Todėl, norint neleisti pinigų vėjais, tiesiogine to žodžio prasme, efektyviai šildyti patalpas, bei kvėpuoti kokybišku ir švariu oru- rekuperacija yra tinkamiausias sprendimas.
Kokia yra vėdinimo sistemos nauda būstui?
Vėdinimas – tai procesas, kai oras iš patalpos šalinamas į lauką, o vietoje jo į vidų tiekiamas lauko oras, paprastai tariant – lauko ir vidaus oro mainai. O rekuperacija – mechaninis vėdinimas rekuperatoriaus pagalba.
Vėdinimas – tai procesas, kai oras iš patalpos šalinamas į lauką, o vietoje jo į vidų tiekiamas lauko oras, paprastai tariant – lauko ir vidaus oro mainai. O rekuperacija – mechaninis vėdinimas rekuperatoriaus pagalba.
Seniau statomiems namams nebuvo keliami griežti sandarumo ir energetinio efektyvumo reikalavimai, todėl juose oro cirkuliacija buvo natūrali pro tarpus ir plyšius sienose. Taip, oro cirkuliacija buvo laisvesnė, bet ir namo šildymas buvo brangus bei ne efektyvus.
Šiuolaikiniai namai yra itin sandarūs, tad per langus ar kitus mikroplyšius oras necirkuliuoja. Be rekuperacinio vėdinimo ilgainiui tokiame pastate imtų kauptis pelėsis, alergenai, kvapai, dulkės ir kiti nepageidaujami elementai. Tokia vėdinimo sistema taip pat yra bene efektyviausias būdas šalinti perteklinę drėgmę, galinčią lemti pastato konstrukcijų gedimus, prastėjančias medžiagų termoizoliacines savybes.
Nors daugelis galvoja, kad namus išvėdinti galima plačiai atvėrus langą, toks būdas neužtikrina pakankamo oro cirkuliavimo, nėra pastovus, be to – išleidžiama šiluma, o į vidų įsileidžiamos dulkės ir triukšmas. O juk būtent gaivus ir neužterštas oras yra prioritetas.
Nors daugelis galvoja, kad namus išvėdinti galima plačiai atvėrus langą, toks būdas neužtikrina pakankamo oro cirkuliavimo, nėra pastovus, be to – išleidžiama šiluma, o į vidų įsileidžiamos dulkės ir triukšmas. O juk būtent gaivus ir neužterštas oras yra prioritetas.
Ar žinojote, jog dažnu atveju, oro užterštumas patalpose būna didesnis nei lauke? Aplinkos apsaugos agentūra išskiria tris teršalų kategorijas, kurios turi didelės įtakos žmonių sveikatai.
Degimo teršalai - dujos ar smulkios dalelės, kurios išsiskiria deginant kurą, šildant patalpas šildytuvais, kurenant židinį ir pan.
Lakieji organiniai junginiai - juos išskiria buitinė chemija, lakai, dažai, bei kita namuose naudojama chemija.
Astmos ir alergijos sukėlėjai - dulkės, žiedadulkės, pelėsis, gyvūnų pleiskanos ir pan.
Visi šie oro teršalai, nevėdinant patalpų, kaupiasi namų ore ir gali sukelti rimtų sveikatos problemų, alergijų, namie gali atsirasti pelėsis. Norint išvengti sveikatos sutrikimų, alerginių reakcijų, net geriau išsimiegoti- būtina užtikrinti oro kaitą namie.
Degimo teršalai - dujos ar smulkios dalelės, kurios išsiskiria deginant kurą, šildant patalpas šildytuvais, kurenant židinį ir pan.
Lakieji organiniai junginiai - juos išskiria buitinė chemija, lakai, dažai, bei kita namuose naudojama chemija.
Astmos ir alergijos sukėlėjai - dulkės, žiedadulkės, pelėsis, gyvūnų pleiskanos ir pan.
Visi šie oro teršalai, nevėdinant patalpų, kaupiasi namų ore ir gali sukelti rimtų sveikatos problemų, alergijų, namie gali atsirasti pelėsis. Norint išvengti sveikatos sutrikimų, alerginių reakcijų, net geriau išsimiegoti- būtina užtikrinti oro kaitą namie.
Kaip veikia rekuperatorius?
Rekuperatorius yra prietaisas, vienu metu ir vėdinantis patalpas, ir saugantis viduje esančią temperatūrą. Rekuperacija nuo natūralaus vėdinimo skiriasi tuo, kad iš patalpų išeinantis oras perduoda savo temperatūrą į patalpas tiekiamam orui, taigi nepatiriama šilumos nuostolių, o prietaiso filtrai apsaugo nuo nepageidaujamų aplinkos teršalų.
Rekuperatorius veikia tokiu principu: per vieną ortakį iš lauko įleidžiamas oras į rekuperatorių, čia jis filtruojamas, sušyla rekuperatoriaus šilumokaityje ir tik tada įleidžiamas į patalpą. Ištraukiamas iš kambario oras taip pat prateka per rekuperatoriuje esantį šilumokaitį, jame atiduodamas savo šiluminę energiją iš lauko įeinančiam oro srautui. Tokiu būdu nejuntamas joks diskomfortas dėl šviežio oro – jis nebūna lauko temperatūros, patenka į patalpą jau sušilęs.
Rekuperatorius yra prietaisas, vienu metu ir vėdinantis patalpas, ir saugantis viduje esančią temperatūrą. Rekuperacija nuo natūralaus vėdinimo skiriasi tuo, kad iš patalpų išeinantis oras perduoda savo temperatūrą į patalpas tiekiamam orui, taigi nepatiriama šilumos nuostolių, o prietaiso filtrai apsaugo nuo nepageidaujamų aplinkos teršalų.
Rekuperatorius veikia tokiu principu: per vieną ortakį iš lauko įleidžiamas oras į rekuperatorių, čia jis filtruojamas, sušyla rekuperatoriaus šilumokaityje ir tik tada įleidžiamas į patalpą. Ištraukiamas iš kambario oras taip pat prateka per rekuperatoriuje esantį šilumokaitį, jame atiduodamas savo šiluminę energiją iš lauko įeinančiam oro srautui. Tokiu būdu nejuntamas joks diskomfortas dėl šviežio oro – jis nebūna lauko temperatūros, patenka į patalpą jau sušilęs.
Apibendrinant galimos tokios išvados- rekuperacinė sistema ne tik atkuria iki 95% prarandamos šilumos, bet ir daro įtaką mažesniam energijos sunaudojimui. Nuolat patekdamas švarus oras sukuria komfortiškesnes gyvenimo sąlygas ir leidžia išvengti pelėsio, alergenų ir kitų taršių medžiagų įtakos namų gyventojams. Beje, naujai statomi namai, turintys atitikti A++ klasę, nesvarbu pagal kokią technologiją yra statomi, turi turėti rekuperacinę sistemą.
A++ klasės namų idėja- energetiškai efektyvus, sandarus bei ekonomiškas namas, beveik nenaudojantis išorės energijos savo šildymui. Norint išpildyti šią idėją, namas turi būti ypač sandarus, kad neprarastų šilumos ir kuo ilgiau išliktų šiltas. Atrodo kaip ir viskas gerai- sandarus namas, išlaikys šilumą, naudos mažiau energijos ir išteklių, bet kaip tada yra su oru tokiame name? Juk sandariame name nebus jokios oro cirkuliacijos? Sprendimas yra- tai rekuperacinė sistema, kuri mechaniniu būdu name atnaujins orą, neprarasdama šilumos ir taupydama orui šildyti jau panaudotą energiją.
A++ klasės namų idėja- energetiškai efektyvus, sandarus bei ekonomiškas namas, beveik nenaudojantis išorės energijos savo šildymui. Norint išpildyti šią idėją, namas turi būti ypač sandarus, kad neprarastų šilumos ir kuo ilgiau išliktų šiltas. Atrodo kaip ir viskas gerai- sandarus namas, išlaikys šilumą, naudos mažiau energijos ir išteklių, bet kaip tada yra su oru tokiame name? Juk sandariame name nebus jokios oro cirkuliacijos? Sprendimas yra- tai rekuperacinė sistema, kuri mechaniniu būdu name atnaujins orą, neprarasdama šilumos ir taupydama orui šildyti jau panaudotą energiją.
Rekuperatorių tipai
Viena iš svarbiausių rekuperacinės sistemos dalių – šilumokaitis, kurio darbas yra ištraukti patalpos šiltą orą ir perduot į patalpą atkeliaujančiam šviežiam, šaltesniam orui iš lauko. Vienas pagrindinių efektyvumo kriterijų yra šilumos grąžinimas į patalpą, šis matas yra išreikšiamas procentais. Pagal šilumokaičio veikimo principą, rekuperatorių tipai skirstomi į dvi pagrindines centralizuotas sistemas – rotacinius ir plokštelinius rekuperatorius.
Viena iš svarbiausių rekuperacinės sistemos dalių – šilumokaitis, kurio darbas yra ištraukti patalpos šiltą orą ir perduot į patalpą atkeliaujančiam šviežiam, šaltesniam orui iš lauko. Vienas pagrindinių efektyvumo kriterijų yra šilumos grąžinimas į patalpą, šis matas yra išreikšiamas procentais. Pagal šilumokaičio veikimo principą, rekuperatorių tipai skirstomi į dvi pagrindines centralizuotas sistemas – rotacinius ir plokštelinius rekuperatorius.
Rotacinis rekuperatorius
Šie rekuperatoriai turi drėgmės perdavimo funkciją, kuri reguliuoja rotoriaus sukimosi greitį pagal esamą temperatūrą ir į tiekiamą orą gražinamą drėgmės kiekį, todėl jiems nereikia papildomai įdiegti kondensato nuvedimo. Ištraukiamas iš patalpos oras keliauja per rotoriaus vamzdelius ir juos sušildo, paimamas iš lauko šaltas oras sušyla tekėdamas per tokius vamzdelius, o atvesę vamzdeliai atsiduria kitoje disko pusėje, kur išmetamas oras juos vėl sušildo.
Šie rekuperatoriai turi drėgmės perdavimo funkciją, kuri reguliuoja rotoriaus sukimosi greitį pagal esamą temperatūrą ir į tiekiamą orą gražinamą drėgmės kiekį, todėl jiems nereikia papildomai įdiegti kondensato nuvedimo. Ištraukiamas iš patalpos oras keliauja per rotoriaus vamzdelius ir juos sušildo, paimamas iš lauko šaltas oras sušyla tekėdamas per tokius vamzdelius, o atvesę vamzdeliai atsiduria kitoje disko pusėje, kur išmetamas oras juos vėl sušildo.
Išsaugomas drėgmės kiekis aktualus žiemos laikotarpiu kuomet oras patalpose išsausėja, taip pat rotacinio rekuparatoriaus privalumas yra tai, jog jis praktiškai niekuomet neužšąla, o kai kurie plokšteliniai rekuperatoriai itin šaltomis žeimomis turi išjungti tam, kad būtų sušildomas šilumokaitis, taip pat rotacianiai yra mažesni, kompaktiškai įtalpinami.
Tokie rekuperatoriai pasižymi aukštu šilumos perdavimo koficientu, ne tik šildo, bet gali ir vėsinti orą, taip pat filtruoti dulkes, alergenus, kitas kenksmingas daleles. Tačiau dėl šilumokaityje besimaišančio išmetamo ir tiekiamo oro srautų nėra rekomenduojami restoranuose, gydymo įstaigose.
Plokštelinis rekuperatorius
Tiekiamas ir šalinamas oras šiuose rekuperatoriuose nesimaišo, todėl yra puikus pasirinkimas ten kur susidaro itin stiprūs kvapai. Oro srautai nesimaišo dėl plokštelių esančių tarp tų srautų judėjimo – šiluma perduodama per plokšteles, o paduodamo ir ištraukiamo oro srautai lieka visiškai izoliuoti, todėl atgal į patalpą patenkantis oras yra pašildomas naudojant tik išmetomo oro šilumą.
Tiekiamas ir šalinamas oras šiuose rekuperatoriuose nesimaišo, todėl yra puikus pasirinkimas ten kur susidaro itin stiprūs kvapai. Oro srautai nesimaišo dėl plokštelių esančių tarp tų srautų judėjimo – šiluma perduodama per plokšteles, o paduodamo ir ištraukiamo oro srautai lieka visiškai izoliuoti, todėl atgal į patalpą patenkantis oras yra pašildomas naudojant tik išmetomo oro šilumą.
Nors sakoma, kad mūsų klimatui šio tipo įrenginiai nėra labai tinkami dėl to, nes gali užšalti, tačiau naujos kartos plokštelianiai rekuperatoriai gali dirbti iki -20 °C. Dažnai iš lauko atkeliaujamas oras pirmiausiai yra pašildomas šildytuvu, arba naudojama kita technologija – šilumokaičio dėka yra sumažinamas ventiliacijos greitis, ko pasekoje yra sumažinamas iš lauko atkeliaujantis oro srautas, taip yra sutaupomi elektros energijos kaštai. Tačiau toks rekuperatoriaus valdymas kainuoja šiek tiek brangiau.
Šis rekuperatoriaus tipas taip pat turi priešpriešinių kryžminių srautų šilumokaitį, kuris taip vadinamas dėl to, jog šaltoji ir šiltoji oro srovės teka viena šalia kitos, tačiau priešingomis kryptimis per atskirus kanalus, tai leidžia šiltajai strovei perduoti dalį savo šilumos, o oro srautų atskyrimas užtikrina, kad šviežias oras nesimaišytu su ištrauktuoju. Į padavimo bei ištraukimo kanalus įstatyti radiatoriai per siurblius varinėja neužsalantį skystį, kurį sušildo išmetamas oras. Po to skystis paduodamas į tiekiamo oro radiatorių, atvesęs skystis vėl paduodamas į oro ištraukimo kanalą sušildymui.